"ŽIRNIŲ" JONINĖS

Taigi, kaip ir buvo suplanavę, žirniukai per Jonines numynė iš Klaipėdos į Preilą (pirmyn-atgal ir su pasivažinėjimais į Nidą gavosi virš 130 km).

Vieni dar iš vakaro, penktadienį, nuvažiavo mašiniukais į Palangą ir ten pernakvojo, kiti šeštadienį iš ryto atvažiavo tiesiai į Klaipėdą ir susitiko prie naujojo kelto, kur nukėlė nuo auto savo dviratukus ir leidosi į kelionę. Šiemet jau nebemynėme iki Juodkrantės plentu, o susiradome dviračių taką, kuriuo net Juodkrantėje nebūtų reikėję minti į tą statųjį kalną (jei nebūtume užsinorėję žuvies ir alaus). Daug kas vyko kaip ir pernai – sugulėme toje pačioje vietoje ant pievelės Juodkrantėje, paskui nusimaudėme toje pačioje vietelėje prie jūros, užlipome į tą pačią mirusią kopą ir galų gale atmynėme į tą pačią Preilą (tik truputį kiton trobon). Gaila tik, kad nedalyvavo kai kurie pernai važiavę žirniukai...

Vakarop iš Preilos patraukėme į Nidą, kur be visų kitų linksmybių vienas žirniukas sugebėjo įvažiuoti į marias, kitas – apsiversti stabdydamas priešais išbėgusį vaiką ir sulankstyti ratą, trečias – nusimesti grandinę :) Tačiau viskas baigėsi nežymiais nuostoliais, paklausėme koncerto „Duokim garo“ (kažkodėl skirto išskirtinai TV žiūrovams ir ignoravusio gyvuosius) ir pasukome namolio, kur gausiai įgyvendinome pirmąjį „Žirnių“ įstatų punktą.

Kitą dieną, sekmadienį, kas pėsti (egzotika!), kas važiuoti patraukėme į pliažą, iš kurio po poros valandų mus išgynė lietus (trukęs kokias 10 min., bet negi sugrįši). Grįždami sugebėjome prakiurdyti vieną padangą. Užsinorėję valgyti ir neradę vietų vietiniame ir ko gero vieninteliame Preilos kaboke, ėmėme ir vėl numynėme į Nidą – pas milžiniškomis porcijomis maitinantį „Senąjį Žveją“. Rekomenduoju :) Toliau iki vakaro sekė „laisvoji programa“ – popiečio miegas, žemuogių rinkimas ir t.t. O vakare – vėl griežtas pirmojo įstatų punkto laikymasis su dainomis, keistais šeimininkais ir kaimynais (jie vis eidavo pas mus ir triukšmaudavo, net norėjome jiems policiją iškviesti ) ;)

O pirmadienį apie 11 val. jau patraukėme atgalios. Skirtumas nuo pernai metų – kad aplankėme švyturį Pervalkoje. Tiesiog nubridome iki jo – vanduo nesiekė bambos. Pasikalbėjome su švyturio dažytojais, paspoksojome į ant seklumos užplaukusią jachtą, dar užvalgėme ledų Pervalkoje ir žemuogių Juodkrantėje ir gana dideliu greičiu atmynėme iki Smiltynės. Apie 9 vakaro visi (tikiuosi) jau buvome namuose ar arti namų :) Joninės baigėsi. Lauksime kitų kelionių...

O visos fotkės - čia.

O žemiau - dar ir video :)

KALNUOČIAUSIAS „ŽIRNIŲ“ KELIAS

Šeštadienį, birželio 16 d., žirniukai įveikė ilgiausią šiemet ir patį kalnuočiausią savo kelią – nuo Vilniaus iki Molėtų ir dar kelis kilometrus už jų. Kelionės senuoju Molėtų plentu susidarė daugiau nei 80 km.

Kelionės metu su automobiliu ištikimai budėjo, dviratininkus periodiškai girdė ir valgydino mūsų „angelas sargas“ – Geliana, tai gerokai palengvino dviratininkų vargus. Smagias poilsio valandėles patyrėme ir Paberžėje - prie bažnyčios (kažkodėl), ir Giedraičiuose prie ežerėlio (čia jau logiškiau), o kai liko keli kilometrai iki Molėtų – Gelianos pasirodymas prilygo tarsi biblijiniam stebuklui, pvz., pasnigimui dangiškąja mana :) (beje, to etapo nuvargimo lygį rodo faktas, kad vaikinai nusivylė pas Gelianą radę tik alaus ir neradę... vandens).

Reikia paminėti, kad praktiškai visą kelią žirniukams už nugarų kabojo baisūs audros debesys (tie patys, kurie vos Vilniaus nepavertė Venecija). Dėl to minti dviračius buvo pakankamai tvanku. Vis dėlto žirniai sugebėjo pabaigti kelionę su pirmaisiais lietaus lašais.

Beje, jau už Molėtų „Žirnių“ kolona buvo netikėtai iširusi, trys paskutiniai žirniukai atsiliko ir niekaip nebegalėjo rasti kelio į poilsinę. Tačiau viskas baigėsi laimingai, visi visus surado ir toliau galėjo drauge mėgautis maudymosi, valgymo (individualus kulinarinis pagyrimas Julijai!!!), bendravimo ir visais kitais malonumais (kelių rūšių tenisas, žvejyba, Uno, Tūkstantis ir t.t. ir pan.).

Mėgavimasis užsitęsė daugiau nei parą – iki sekmadienio vėlaus vakaro. Paskutiniai žirniukai iš poilsinės išvyko tik apie 8 vakaro, prieš tai dar truputį „padirbėję“ – pastumdę neužsivedantį automobilį. Kaip turbūt jau aišku, grįžome nebe dviračiais :)

Ką gi, reziumuojant galima pasakyti, kad kelionė buvo šauni. „Žirniai“ parodė savo ištvermę (netgi tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių startavo ne geriausios formos). Vadinasi, galime ramiai startuoti naujai kelionei – per Jonines nuo Klaipėdos iki Preilos. Kadangi tokia kelionė buvo jau ir pernai, ji turi šansų tapti viena iš „Žirnių“ tradicijų :)

Viena foto kolekcija.
Kita foto kolekcija.