Po gana ilgos pertraukos sekmadienį žirniukai (tiesa, tik keturi iš jų) susibėgo tradicinėje vietoje - prie Jeruzalės RIMI, ir numynė tradicinį maršrutą - prie Žaliųjų ežerų. Ten įkalė šiek tiek nesūdytų žirnių, žuvienės be žuvies skonio, plovo su vyšnių kauliukais ir nutūpė ant liepto, kur gerokai pamalė liežuviais ir šiek tiek pasikaitino saulėje (hm, stebint keistokam politikui-milijonieriui Petraičiui).
O parmynę į Vilnių žirniukai nutarė užsukti į svečius pas vieną seną gerą dalmantiną. Buvo surengtos ištaigingos vaišės - mėlynės su pienu ir net dviejų rūšių moliūgų sėklos. Desetrui - tinginys :)
Kelionės metu išvesta nauja sąvoka - gelianizmas (aukščiausia pasiaukojimo rūšis), taip pat preliminariai susitarta dėl rudens kulinarinio sezono atidarymo (trumpai aptartas ir meniu).
Taigi, kaip ir buvo suplanavę, žirniukai per Jonines numynė iš Klaipėdos į Preilą (pirmyn-atgal ir su pasivažinėjimais į Nidą gavosi virš 130 km).
Vieni dar iš vakaro, penktadienį, nuvažiavo mašiniukais į Palangą ir ten pernakvojo, kiti šeštadienį iš ryto atvažiavo tiesiai į Klaipėdą ir susitiko prie naujojo kelto, kur nukėlė nuo auto savo dviratukus ir leidosi į kelionę. Šiemet jau nebemynėme iki Juodkrantės plentu, o susiradome dviračių taką, kuriuo net Juodkrantėje nebūtų reikėję minti į tą statųjį kalną (jei nebūtume užsinorėję žuvies ir alaus). Daug kas vyko kaip ir pernai – sugulėme toje pačioje vietoje ant pievelės Juodkrantėje, paskui nusimaudėme toje pačioje vietelėje prie jūros, užlipome į tą pačią mirusią kopą ir galų gale atmynėme į tą pačią Preilą (tik truputį kiton trobon). Gaila tik, kad nedalyvavo kai kurie pernai važiavę žirniukai...
Vakarop iš Preilos patraukėme į Nidą, kur be visų kitų linksmybių vienas žirniukas sugebėjo įvažiuoti į marias, kitas – apsiversti stabdydamas priešais išbėgusį vaiką ir sulankstyti ratą, trečias – nusimesti grandinę :) Tačiau viskas baigėsi nežymiais nuostoliais, paklausėme koncerto „Duokim garo“ (kažkodėl skirto išskirtinai TV žiūrovams ir ignoravusio gyvuosius) ir pasukome namolio, kur gausiai įgyvendinome pirmąjį „Žirnių“ įstatų punktą.
Kitą dieną, sekmadienį, kas pėsti (egzotika!), kas važiuoti patraukėme į pliažą, iš kurio po poros valandų mus išgynė lietus (trukęs kokias 10 min., bet negi sugrįši). Grįždami sugebėjome prakiurdyti vieną padangą. Užsinorėję valgyti ir neradę vietų vietiniame ir ko gero vieninteliame Preilos kaboke, ėmėme ir vėl numynėme į Nidą – pas milžiniškomis porcijomis maitinantį „Senąjį Žveją“. Rekomenduoju :) Toliau iki vakaro sekė „laisvoji programa“ – popiečio miegas, žemuogių rinkimas ir t.t. O vakare – vėl griežtas pirmojo įstatų punkto laikymasis su dainomis, keistais šeimininkais ir kaimynais (jie vis eidavo pas mus ir triukšmaudavo, net norėjome jiems policiją iškviesti ) ;)
O pirmadienį apie 11 val. jau patraukėme atgalios. Skirtumas nuo pernai metų – kad aplankėme švyturį Pervalkoje. Tiesiog nubridome iki jo – vanduo nesiekė bambos. Pasikalbėjome su švyturio dažytojais, paspoksojome į ant seklumos užplaukusią jachtą, dar užvalgėme ledų Pervalkoje ir žemuogių Juodkrantėje ir gana dideliu greičiu atmynėme iki Smiltynės. Apie 9 vakaro visi (tikiuosi) jau buvome namuose ar arti namų :) Joninės baigėsi. Lauksime kitų kelionių...
Šeštadienį, birželio 16 d., žirniukai įveikė ilgiausią šiemet ir patį kalnuočiausią savo kelią – nuo Vilniaus iki Molėtų ir dar kelis kilometrus už jų. Kelionės senuoju Molėtų plentu susidarė daugiau nei 80 km.
Kelionės metu su automobiliu ištikimai budėjo, dviratininkus periodiškai girdė ir valgydino mūsų „angelas sargas“ – Geliana, tai gerokai palengvino dviratininkų vargus. Smagias poilsio valandėles patyrėme ir Paberžėje - prie bažnyčios (kažkodėl), ir Giedraičiuose prie ežerėlio (čia jau logiškiau), o kai liko keli kilometrai iki Molėtų – Gelianos pasirodymas prilygo tarsi biblijiniam stebuklui, pvz., pasnigimui dangiškąja mana :) (beje, to etapo nuvargimo lygį rodo faktas, kad vaikinai nusivylė pas Gelianą radę tik alaus ir neradę... vandens).
Reikia paminėti, kad praktiškai visą kelią žirniukams už nugarų kabojo baisūs audros debesys (tie patys, kurie vos Vilniaus nepavertė Venecija). Dėl to minti dviračius buvo pakankamai tvanku. Vis dėlto žirniai sugebėjo pabaigti kelionę su pirmaisiais lietaus lašais.
Beje, jau už Molėtų „Žirnių“ kolona buvo netikėtai iširusi, trys paskutiniai žirniukai atsiliko ir niekaip nebegalėjo rasti kelio į poilsinę. Tačiau viskas baigėsi laimingai, visi visus surado ir toliau galėjo drauge mėgautis maudymosi, valgymo (individualus kulinarinis pagyrimas Julijai!!!), bendravimo ir visais kitais malonumais (kelių rūšių tenisas, žvejyba, Uno, Tūkstantis ir t.t. ir pan.).
Mėgavimasis užsitęsė daugiau nei parą – iki sekmadienio vėlaus vakaro. Paskutiniai žirniukai iš poilsinės išvyko tik apie 8 vakaro, prieš tai dar truputį „padirbėję“ – pastumdę neužsivedantį automobilį. Kaip turbūt jau aišku, grįžome nebe dviračiais :)
Ką gi, reziumuojant galima pasakyti, kad kelionė buvo šauni. „Žirniai“ parodė savo ištvermę (netgi tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių startavo ne geriausios formos). Vadinasi, galime ramiai startuoti naujai kelionei – per Jonines nuo Klaipėdos iki Preilos. Kadangi tokia kelionė buvo jau ir pernai, ji turi šansų tapti viena iš „Žirnių“ tradicijų :)
Penktadienį žirniai, kas su dviratėmis transporto priemonėmis, kas su keturratėmis, susirinko prie Baltojo tilto stebėti įspūdingo oro balionų pasirodymo.
Kadangi pasirodymo teko laukti gana ilgai, žirniai linksmai leido laiką Mambo picerijoje. Vėliau vienas žirniukas parūpino labai gražų, spalvotą aitvarą, taigi keletas žirniukų linksminosi leisdami jį į dangų, tuo pradžiugindami visus susirinkusius.
Na, ir vėlų vakarą pagaliau sulaukėme įspūdingo oro balionų atvykimo. Dėl didelio vėjo ne visi balionai buvo sėkmingai pripūsti. Tačiau reginys vis tiek buvo vertas dėmesio.
Nuostabų saulėtą šeštadienį žirniukai ėmė ir susiorganizavo kelionę į Trakų Vokę - t.y. į nuostabų parką prie gerokai apleisto Trakų Vokės dvaro. O jei dar tiksliau, tai suorganizavo visa tai žirniukė Julija, kuri ir maršrutą sugalvojo, ir kultūrinę-pažintinę programą parengė (apie žuvivaisą, palivarkus ir darkažką toje Trakų Vokėje). Ačiū jai!
Alus ir sidras kelionės tiksle liejosi gausiai, o kad nebūtų labai skysta, buvo užkandama šašlykais, traškučiais, Julijos kepta duona ir net šviežiais žirniais (ir iš kur jų gavote, gerosios žirniukės????? :)))))). Labai gerai, kad kai kurie žirniukai atriedėjo su mašina - išvengėme malonumo tempti maistus ir gėrimus dviračiais :)
Beje, važiuodami į priekį (gal net netyčia) aptikome kilometrą senojo kelio Vilnius-Kaunas (parašyta, kad "saugomas visuomenės ir valstybės"!). Žirniukė Daiva išmoko signalizuoti priešais važiuojančioms mašinoms apie tykančią policiją savo penkiagubu halogeniniu dviračio žibintu, o viename iš gausių Trakų Vokės gastronomų skaniai užvalgėme ledų :)
Kas dar įdomaus? Prikirtę šašlyko, žirniukai sugebėjo skaniai numigti ant pievelės, sužaisti tradicinį UNO. O jau varlių kurkimo tai prisiklausėme iki soties - Trakų Vokės tvenkiniuose varlių daugiau negu vandens...
Kaip ir žadėję, penktadienį žirniukai sudalyvavo Kritinėje masėje - neblogame reiškinyje, kai apie 1000 dviratininkų kolona važiuoja išsitempusi kokį kilometrą, jei ne daugiau, ir erzina ir taip jau nelaimingus, penktadienį iš darbo greičiau sugrįžti norinčius vairuotojus. Na, dabar mūsų buvo palyginti nedaug, bet kada nors gal pasieksime ir Budapešto lygį ;)
Kadangi tradiciškai kelionės tiksle žirniukų turėjo laukti alutis, jie nutūpė šitam šventam reikalui Užupio kavinėje. Negana to, paskui prasidėjo ilgos palydėtuvės, kai visi vieni kitus lydėjo iki gilios nakties, pakeliui gelbėdami ežiukus bei žirniukus (pastaruosius - įvairiais gėrimais ir maisto produktais čia pat ant pievelės prie namų). Žiūr. fotkes :)
Gražų šiltą (ir kiek vėjuotą) sekmadienį žirniukai smagiai pasivažinėjo tarp Prezidento rezidencijos ir kažkurios buv. broliškos respublikos šašlykais prekiaujančio kaboko, t.y. nebloga trasa aplink Nemenčinės plentą.
Žirniukė Rasytė aprodė daugybę kultūrinių-istorinių objektų (pvz., Mertino namus), užvažiavome ir iki Prezidento šeimos židinio. Praktiškai nusifotkinome su V.Adamkumi, tik kad jis tuo metu (apsauginio teigimu) buvo išėjęs pasivaikščioti ;) Čia - truputis kelionės foto.
Žodžiu, viskas ten kaip ne Lietuvoj, per daug gražu. Gerai, kad paskui sugrįžome į realybę šašlykinėje su pusžaliais šašlykais ir panašia atributika.
Hm, gerai tiems, kas gyvena Žirmūnuose, o, pvz., gyvenantiems Justiniškėje išėjo jau ir 45 km kelio... Ale buvo linksma, ačiū žirniukams! :)
P.S. Susipažinome su nauju Šeikio dviračiu - nugi neblogs!!!
Balandžio 1-ąją, kaip ir žadėję, nieko neapgaudinėdami, "Žirniai" ėmė ir susirinko dviračių sezono atidarymui - tradicinei kelionei prie Žaliųjų ežerų.
Nors ir būta abejonių dėl kavinės prie Žaliųjų veikimo ir dėl to iš anksto užsipirkta alaus, kavinė visų džiaugsmui veikė ir pavaišino mus tradiciniais žirniais su spirgais (na ir dar visokiais mėsėčiais, ar kaip juos ten). O prie alaus ir žirnių - tradiciškai sumestos ir kelios partijos UNO.
Kadangi šiuo metu laiku kai nėra vėjo - karšta, kai yra vėjas - šalta, tai pasisukus vėjui į "Žirnius" lauko kavinėje, jie neišlaikė ir pabėgo į šiltą vietelę prie kito ežerėlio pakeliui link namų, pabaigė UNO, o paskui dar žibučių prisirinko.
Pailsėję morališkai ir pavargę kojiškai (va ką reiškia ilgai netreniruoti kojikių!), parsiradome į Vilnių ir sutarėme: iki antradienio po Velykų! Minsime, ko gero, į Valakampius :)
P.S. Gaila, kad dėl neaiškių priežasčių nepamatėme Šeikio naujojo bolido... O čia - truputis nuotraukų.
Laiko nuo paskutinio įrašo praėjo laaaaaabai daug, bet tai nereiškia, kad nieko nevyko: per praeitą vasarėlę "Žirniai" buvo ir superinėje kelionėje į Preilą (numynėme nuo pat Klaipėdos), ir daugybėje kitų kelionikių aplinkui Vilnių. Ir net Molėtų rajone - be dviračių :) O ir sezoną uždarėme tik vėlų šaltą rudenį (vis dėlto sugebėjome numinti pas Ašotą prie Villono) ;)
Na, bet štai ir vėl šilta, o dviratukai jau sutepti ir sekmadienį planuojamas šių metų "Žirnių" sezono atidarymas!!! Tradiciškai: renkamės prie Jeruzalės RIMI ir miname prie Žaliųjų. Sveikinu visus su nauju sezonu!(ir pažadu šiemet tvarkingiau vesti "Žirnių dienoraštį) :)
P.S. Dar viena nuotraukų iš žygio Preilon kolekcija: www.fotofabrikas.lt (vartotojo vardas - zirnis, password - zirniukai).
Po gana ilgos pertraukos sekmadienį žirniukai (tiesa, tik keturi iš jų) susibėgo tradicinėje vietoje - prie Jeruzalės RIMI, ir numynė tradicinį maršrutą - prie Žaliųjų ežerų. Ten įkalė šiek tiek nesūdytų žirnių, žuvienės be žuvies skonio, plovo su vyšnių kauliukais ir nutūpė ant liepto, kur gerokai pamalė liežuviais ir šiek tiek pasikaitino saulėje (hm, stebint keistokam politikui-milijonieriui Petraičiui).
Pranešimai
