SMULKŪS PAŽIRNIAVIMAI

Stambesnių kelionių per paskutines savaites neįvyko. Penktadienį (birželio 9) vis dėlto penkiese susirinkome kelionei į Belmontą, kur vietoj žadėtos vasaros sutiktuvių šventės sulaukėme tik lietaus. Užtat Vilma debiutavo su savo nauju dviračiu! Na, o vakar, birželio 14, po darbų, šešiese gana spontaniškai susirinkome kelionei prie Žaliųjų ežerų. Lina išsimaudė, sutikome ten dar keletą potencialių žirnių, sužaidėme keletą partijų “Uno”, pagurkšnojome alaus ir visks. Ir visi jau svajoja apie kelionę į Preilą per Jonines :)

ŽIRNIAI TARP AKMENŲ

Šeštadienį įvyko ilgai laukta kelionė į Sudervę ir šalia jos esantį Vilnojos viešbučio akmeninių skulptūrų parką. Sudalyvavome pogausiai - septyniese. Ir vėl sveikinam porą naujų narių ir apgailestaujam dėl negalėjusių prisijungti.

Šeštadienis lepino puikiu oru, Audronė - alumi ir kultūros objektų pristatymais, o Lina - puikiu nematytų neregėtų olandiškų kortų žaidimu “Uno”. O jei nuo pradžių - tai pajudėjome apie 11:00 iš Justiniškių, tačiau besivadovaudami gudriais žemėlapiais labai greitai iškrypome iš asfaltuotų kelių, nuriedėjome visokiomis “uždraustomis zonomis” ir toliau iki pat Sudervės traukėme į šnerves vieškelių dulkes (nors vienu metu jau važiavome beveik laukinėmis pievomis su vos įžiūrimu keliuku).

Pačioje Sudervėje apžiūrėjome koplyčią ir patraukėme į Vilnoją, kur labai išsigandęs viešbučio tarnautojas ne visai norėjo mūsų įsileisti į teritoriją. Tačiau ko tik nepadarai dėl meno - tad ir mes, visiškai nesipriešindami ir maloniai besišypsodami, vis tiek įriedėjome ir nutūpėme ant liepto prie ežero. Audronės apdovanoti alumi (berniukams - mėlynos skardinės, mergaitėms - geltonos), grožėjome akmens skulptūromis tiek ant kranto, tiek vandenyje (kai kurios iš skulptūrų gavo specialius žirniškus pavadinimus, pvz., “Šiknaskylė” arba “Įspirk man”).

Išvarginti meno studijų, užsinorėjome valgyti. Pamėginome “Vilnojoje” gauti žirnių su spirgais, bet čia aiškiai nebuvo pasiruošta mūsų vizitui, tad tenkinomės bulviniais blynais, traškučiais, kepsniais ir pan. Visai neblogai :)

Didelė pagarba keistų kortų žaidimui “Uno” - jis labai tinka ir patinka tokioms didelėms ir linksmoms kompanijoms, kaip “Žirniai”. Praktiškai nuspręsta paskelbti “Uno” nacionaliniu “Žirnių” žaidimu.

Atgal mėginome parminti šiek tiek trumpesniu keliu, tad, kaip ir įprasta tokiu atveju, biškutį pasiklydome kažkokioje gūdžioje girioje, kurios viduryje besileisdamas nuo kalniuko Liutauras nesilaikė saugaus atstumo ir įvažiavo į Linos dviratį (tačiau šalys susitarė dėl nuostolių atlyginimo be policijos iškvietimo). Bet, nuvažiavę kokius 3 km priešinga nei reikia kryptimi, vis dėlto išnėrėme iš girios ir sugrįžome į jau pažįstamus vieškelius.

Nuvažiavome apie 36 km, vidutinis greitis - 13 km/h. Kitą savaitgalį daug kas išsivažinėja, tad planuojama nedidelė kelionė greičiausiai penktadienį po darbo, kur nors netoli. Tiesa, “Žirniai” pradėjo galvoti apie savo atributiką - tad ateity planuojama pasidaryti žirnietiškus marškinėlius :)