Nepaisant nacionalinio klimato ypatumų, šį sekmadienį vis dėlto įvyko Žirnių kelionė - į Riešės žirgyną. Sudalyvavome aštuoniese - sveikiname prisijungusius naujus Žirniukus ir apgailestaujame dėl negalėjusių prisijungti kelių senųjų :)Į Riešę buvo mėginama patekti pro Santariškes, ale visas įdomumas - kad tai, kas žemėlapyje už Santariškių pažymėta kaip kelias, realybėje egzistuoja kaip... baisingasis kliūčių ruožas, miškynė-purvynė, tikras Off-Road, taigi, mūsų plieniniams žirgeliams iš esmės teko tapti džipais ir įveikinėti skersai miško takelių nuvirtusius medžius, neperbrendamus šlapio molžemio ruožus (žr. foto) ir kitokias kliūtis - spynomis apkabinėtus vartelius į laisvę, netvirtai pririštos gausios šunaujos baimę, nuolatinę lietaus grėsmę etc.
O kai nepabūgę sunkumų galų gale nusigavome iki Riešės žirgyno, išganingasis maršruto tikslas - Vieta, Kurioje Yra Alaus - pasirodė esąs uždarytas!!! (tiksliau - taip ir neatidarytas nuo pernai...) Ką kai kurie iš mūsų tada jautė - prašome įžvelgti iš veido fotografijoje :) Tačiau kiti nenusiminė ir greitai perplanavo maršrutą iki artimiausio baro “Depresija”, t.y. “Neviltis”, oi, greičiausiai - “Pesimistas”. Na ir, orientuodamiesi vietinių lenkiškų diedukų nurodymais, laviruodami tarp kvapnių žirgyno augintinių “pėdsakų” ant vieškelio, pavarėme toliau. Atradome praktiškai visus požymius, kur turėtų būti ta “Depresija”, t.y. “Pesimistas”, tačiau toje vietoje buvo.... kažkokie sandėliai su grakščia vielų tvora aplinkui. Panašu į depresovą barą, tačiau vis dėlto ne jis. O atidesnis žvilgsnis į žemėlapį parodė, kad baras iš tiesų yra laaaabai toli - t.y. daug toliau už seną gerą “Žaldokynę”, kuri puikiai matėsi anapus Molėtų plento :) Nagi aišku, ką pasirinkome...“Žaldokynėje” labai skanus juodas alus, nelabai skanūs žirniai, dar ši vieta ypatinga tuo, kad jau antrą kartą per mėnesį į ją atvažiuoja puikūs žmonės! (pirmą kartą užsukom grįždami iš Europos centro). Beje, prie “Žaldokynės” įvyko spontaniška akcija “Tvirti Žirnių ryšiai”: t.y. 8 dviračiai buvo kietai, tampriai ir neįveikiamai surakinti vieni su kitais - skersai, išilgai, per rėmus ratus ir kitas įmanomas vietas. Rezultatas - nei vienas dviratis nepavogtas :)
Iš Žaldokynės grįžome pro Žaliuosius. Ekstremali kliūtis pasitaikė tik viena - lieptas per upelį. Gaila, bet įveikėme sėkmingai :) Beje, reikia pagirti Vilnių, kad užsiaugino tokias gražias apylinkes - yra tikrai fainų keliukų, vaizdų, žydinčių pievų ir karvių.
Pačioje kelionės pabaigoje, jau Vilniuje, truputį gavome lietaus. Bet gerai - bent kiek nuplovė purvus nuo dviračių. Numynėme 48 km (nuo Justiniškių), kelionė truko virš 6 val.
Na, o kitam savaitgaliui lieka tie patys akmenys prie Sudervės. Audronė, kaip žinia, rengia išsamią prezentaciją. Reikės kažkaip pasiimti projektorių, srovės generatorių, ekraną ir... vartelius, prie kurių rinksime pinigus iš vietinių, norėsiančių pasiklausyti prezentacijos ;)
Pranešimai
